Vietos veiklos grupė (VVG) „Nemunas“ kartu su partneriais iš Lenkijos VVG „SLGD Tygiel Doliny Bugu“ 2013 metų liepos 21 – 29 dienomis surengė tarptautinę jaunimo stovyklą – tai jau antrasis šių VVG bendradarbiavimo projektas.
Bendradarbiavimas – tai bendras darbas, išsikėlus vieną ar kelis žmones siejantį tikslą. VVG „Nemunas“ ir VVG „SLGD Tygel Doliny Bugu“ (Lenkija) 2013-2014 metų bendradarbiavimo sutarties Nr. STR3-98 jaunimo srityje tikslas gražinti kaimą, burti vietos bendruomenę.
Projekto veiklos vyko keturiose Jurbarko rajono vietose – Viešvilėje, Girdžiuose, Paskynuose, Veliuonoje – visurreikėjo suburti komandas. Vienas iš jaunimo stovyklos tikslų buvo ir tai, kad dalyviai suvoktų jauno žmogaus svarbą prisidedant prie savo krašto puoselėjimo, įgautų patirties dirbant tarptautinėje komandoje, sugebėtų operatyviai spręsti iškilusias problemas, patirtų geras emocijas.
Kodėl toks projektas? Pirmiausia tokiuose projektuose jaunus žmones patraukia svetimos kultūros ir krašto pažinimas, antra – galimybė realizuoti save, dalintis idėjomis ir realizuoti jas, trečia – tarptautinė bendradarbiavimo patirtis, kuri visada buvo, yra ir bus didelis „pliusas“ tiek jaunimo politikoje, tiek veiklos organizavime, tiek asmeniniame gyvenime.
Tarptautinė jaunimo stovykla prasidėjo mokymais – pirmoji diena buvo skirta identifikuoti jauno žmogaus ypatybes Lietuvoje, Lenkijoje, jų galimybes priimti tam tikrus sprendimus, atstovauti. Mokymų metu dalyviai geriau pažino vieni kitus, įvertinino skirtumus ir panašumus. Antroji diena buvo skirta suburti visus į 4 tarptautines komandas (komandose po 4 lietuvių ir 4 lenkų jaunuolius), tai buvo pasirengimas prieš pradedant dirbti bendruomenėse. Užduotis visoms jaunimo komandoms buvo viena – per keturias dienas bendruomenėse pastatyti vaikų žaidimo aikšteles ir organizuoti įvairias veiklas į kurias būtų įtrauktas vietos jaunimas. Komandos pasirengė veiksmų planus, susirašė reikalingų priemonių sąrašą, pasidalino atsakomybėmis – kas ką darys…
Veliuonos komandos laukė įvairus darbas. Be svarbiausios komandos užduoties – vaikų žaidimo aikštelės pastatymo, reikėjo atlikti kitus aplinkos tvarkymo darbus prie darželio ir Veliuonos vaikus suburti popietiniams aktyviems žaidimams. Stovyklautojus maloniai pasitiko ir reikiamomis priemonėmis aprūpino Danutė Stakauskienė, prisjungė Airidas Svetlauskas ir dar keletas veliuoniškių, kurie padėjo darniai dirbti. Po pietų vaikai sugužėdavo į sporto aikštyną, kur komanda organizavo įvairius žaidimus. Kasdieną vietos jaunimo vis daugėjo. Veliuoniškiai ne tik šiltai priėmė, bet ir surengė įsimintinas arbatos pertraukėles su vietiniu kulinariniu paveldu (sūris, obuolių pyragas, pieno šampanas…). Viena diena buvo skirta Veliuonos krašto istorinių vietų ir muziejų lankymui. Gražų bendruomenės sutelktumą ir nuoširdžią pagalbą jaunimo komanda patyrė, kai pirmąją dieną sugedo autobusas, turėjęs parvešti į stovyklą. Išsiskiriant Veliuonos vaikai klausė „kada vėl atvažiuosite?“, „kodėl tiek trumpai?“…
Komanda atvykusi į Girdžius, stengdamasi pritraukti kuo daugiau žmonių, bei pranešti apie save, žygiavo gatvelėmis ir dalino skrajutes su informacija apie save ir apie stovyklos veiklą. Vaikų žaidimo aikštelė buvo statoma prie mokyklos, o po pietų kartu su vietos jaunimu komanda traukė į tinklinio aikštelę. Prieš susiskirstant į mišrias komandas ir prieš pradedant žaisti, vieni kitiems trumpai prisistatė. Antrąją dieną po pietų jaunimo komandos nekantriai laukė iš Girdžių susirinkę vaikai – iki pat dienos pabaigos visas laikas buvo skirtas jiems užimti – žaisti žaidimus, piešti kreidelėmis, spardyti kamuolį. Trečiąją dieną, kartu su vietos jaunimu, padėjo tvarkyti Girdžių užtvankos pakrantę, kur buvo vykdyti pėsčiųjų takų įrengimo darbai, o antroji dienos pusė buvo skirta žvejybai ir žuvienės virimui ant laužo. Ketvirtąją dieną buvo įrenginėjama dar viena tinklinio aikštelė prie užvankos, kur netrukus prasidėjo tinklinio turnyras 3 prieš 3, kuriame dalyvavo ir stovyklautojai. Visa diena buvo skirta pramogoms, kurias organizavo Girdžių bendruomenė: pasiplaukiojimas baidarėmis; pasivartymas pripūstuose kamuoliuose ant vandens.
Viešvilės komandą pasitiko mokyklos direktorė Irena Oičenkienė su pavaduotoja ūkio reikalams ir palydėjo į vaikų darželį. Netrukus užvirė darbas, merginos ruošėsi susipažinimui ir renginiams su vietiniu jaunimu, o vaikinai kasė duobes žaidimų aikštelės pamatams, betonavo. Kitą dieną, kol stingo betonas, komanda aplankė Viešvilės vaikų globos namus, bendravo su globotiniais, pravedė daug smagių žaidimų, po pietų visi kartu ėjo už miestelio, kur laužavietėje kepė dešreles, iškylavo ir pramogavo. Trečią dieną buvo surinkinėjama žaidimų aikštelė, šalia jos traktoriuku pjovė žolę, nudažė senus darželio įrenginius. Paskutinės dienos rytą vyko aikštelės atidarymas, kuriam komanda sumaniai pasiruošė. Susirinko daug mamyčių ir vaikelių, mokyklos direktorė iškilmingai atidarė žaidimų aikštelę, vėliau visi vaišinosi vaisiais bei saldumynais ir žaidė su mažiukais. Po pietų vyko jaunimo tinklinio varžybos.
Paskynuose jaunimo komandą pasitiko kaimo bendruomenės aktyvas, po trumpo prisistatymo buvo pradėti darbai – šalia bendruomenės namų buvo šienaujama žolė ir įrenginėjami žaidimų aikštelės pamatai. Vietos jaunimas talkino stovyklautojams, nešė reikalingus įrankius – Laurynas Dobilas nė akimirkai nesitraukė nuo stovyklautojų. Antrąją dieną, kol stingo betonas, buvo surengta iškyla dviračiais į netoliese esantį generolo Žemaičio bunkerį, tiems, kuriems pritrūko dviračių, važiavo arklio traukiamu vežimu. Grįžtant visi pietavo miško poilsiavietėje „Šernynė“, o po pietų stovyklautojai su vietos jaunimu žaidė įvairiausius žaidimus. Trečiąją dieną buvo surinkinėjama žaidimų aikštelė, į darbą įsijungė nemažai ir vietos jaunimo, susirinko maži vaikai, kurie kaip mat viską išmėgindavo, po pietų jau vyko bendros tinklinio ir krepšinio varžybos. Ketvirtąją dieną paskyniškis medžio drožėjas Vytas Pempė padėjo stovyklautojams išdrožinėti savo vardus lentoje, kuri buvo pritvirtinta prie žaidimų aikštelės, o po pietų pertraukėlės prasidėjo aikštelės atidarymo iškilmės į kurias susirinko nemažai Paskynų gyventojų – stovyklautojai, kartu su kaimo bendruomenės pirmininku Algiu Dobilu perkirpo juostelę, stovyklautoja iš Lenkijos Milena Kobylińska bendruomenei padovanojo visą dieną drožtą simbolinį aikštelės raktą. Jaunimas kartu koncertavo, šoko, žaidė ir surengė tinklinio varžybas.
Po keturių darbo dienų galima daryti išvadą, kad tokie projektai yra labai reikalingi ir naudingi – jauni žmonės pasijuto labai svarbiais per savanorišką veiklą, gerą darbą toms vietovėms, tikslingai užimant vaikus, bendraujant su vietos jaunimu. Gaila kad labai trumpas laikas…
Kiekvieną vakarą, sugrįžus į stovyklą, vykdavo tos dienos įsivertinimai. Komandos mokėsi vienos iš kitų patirčių, dalinosi išgyvenimais. Įvertinus visų stovyklautojų lūkesčius ir patyrimą jie buvo realizuoti 100 proc., o kai kurių ir daugiau.
Nereikia būti analitikais-ekspertais norint suvokti, kad skiriamas deramas dėmesys jaunam žmogui atneš didesnę naudą bendruomenei, nes per tokią veiklą, pasitikėjimą, atsakomybę jis mokosi organizuotumo, tobulėja, įgauna patirties reikalingos kasdienybėje. Investuoti pinigai į tokio pobūdžio projektus neša socialinį pelną, naudingą ekonomiškai.
Paskutinę stovyklos dieną įvyko žygis baidarėmis Mituvos upe, stovyklautojai aplankė Šv. Onos šventę Girdžiuose, o vakare grįžus į Smalininkus, įvyko atsisveikinimo vakaras. Stovyklautojai išsiskyrė tikėdamiesi, kad dauguma susitiks už metų, kai vyks antrasis tarptautinės jaunimo stovyklos etapas Lenkijos VVG „SLGD Tygiel Doliny Bugu“ teritorijoje.
